• Fine Art klasės giclée spaudinius
Atspaudus ant drobės
Meno kūrinių reprodukcijas
Fine Art spalvotas nuotraukas
Fine Art juodai baltas nuotraukas
Išskirtinius meninius fotoatvirukus
• Didelio formato fotonuotraukas
• Fotoafišas renginiams ir parodoms
• Didelio formato fotokalendorius
• Diplomus, apdovanojimo raštus
• Fotoįdėklus į CD/DVD dėklus
• Originalius dovanų kuponus
• Ekskliuzyvinius pakvietimus
• Ekskliuzyvines vizitines korteles
• Plakatus ir prezentacinę spaudą
• Posterius įvairioms konferencijoms
• Fotospaudą ant lipnaus vinilo
• Žemėlapius, planus, schemas
• kitus panašius spaudinius skaitmena
ĮSPĖJIMAS: Teikiamos tik spaudos paslaugos. Dėl profesionalaus drobės užtraukimo ant porėmio ar įrėminimo reikės kreiptis į rėminimo centrą ar galeriją.
STRAIPSNIAI ŠIAME TINKLAPYJE:
• Spalvų erdvės ir fotospauda
• Ką reikia žinoti apie monitorių kalibravimą
Spalvų erdvės ir fotospauda
Įvadas
Kaip atspausdinti gerą fotonuotrauką? Atrodo toks paprastas klausimas, bet atsakyti paprastai į jį neįmanoma, nes nuotraukos kokybę lemia daugybė veiksnių. Net turint kokybišką veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą ir gerą naują fotospausdintuvą, kartais spaudos rezultatas nuvilia. Tad šį kartą nenagrinėkime techninių aparatūros ir jos profiliavimo niuansų, bet pažiūrėkime, kokią įtaką tam turi pačių skaitmeninių nuotraukų spalvų erdvės ir keliais būdais (tradicine fotospauda laboratorijose, rašaliniais profesionaliais spausdintuvais ir ofsetu) atspaustų fotonuotraukų spalvų aprėptys. Dažniausiai į tai visai nekreipiamas dėmesys, o kai kuriose spausdinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, užsiimančiose ne ofsetine spauda, net prašoma pateikti CMYK formato medžiagą fotonuotraukų spausdinimui.
Pagrindiniai terminai ir principai
Pradėkime nuo kelių terminų išsiaiškinimo. Vienas svarbiausių iš jų – tai angliškas terminas gamut. Juo nusakoma tam tikra apibrėžta spalvų erdvė ir jos dydis. Kuo tokioje erdvėje spalvų yra daugiau, tuo didesnį turime gamut'ą, ir atvirkščiai, kuo spalvų erdvėje yra mažiau, tuo mažesnį turime gamut'ą. Terminas gamut
naudojamas ir tada, kai nusakoma, pavyzdžiui, kokio dydžio spalvų erdvėje
yra visos konkrečios fotonuotraukos spalvos. Akivaizdu, kad teoriškai
techniškai nuotrauka bus tuo geresnė, kuo didesnėje spalvų erdvėje ji
bus patalpinta. Kad būtų aiškiau, paimkime konkretų pavyzdį.
Paveiksliuke
pavaizduota reali nuotrauka (taškeliai, nusakantys konkrečius pikselius ir jų spalvas
nuotraukoje) sRGB spalvų erdvėje (čia ir toliau straipsnyje – tam, kad gerai
matytųsi, spustelėkite paveiksliuką dešiniuoju pelės klavišu ir meniu
pasirinkite komandą View Image). Kairėje matome sRGB erdvės 3D
simuliaciją (vaizdumo dėlei padarytą dalinai permatomą) ir realias
nuotraukos pikselių spalvas joje. Dešinėje – sRGB erdvės horizontalų pjūvį prie vidutinio
(L=50) šviesumo (angl. luminance),
kur balti taškeliai rodo nuotraukos spalvas, esančias šiame konkrečiame
pjūvyje, o žalia linija – sRGB erdvės spalvos prie L=50. Prie šio
vidutinio šviesumo visos erdvės dažniausiai turi didžiausią spalvų aprėptį, todėl
paprastai būtent prie L=50 yra lyginamos spalvinių profilių erdvės ir
potenciali fotospaudos kokybė. Šviesumo
ašį kairiajame paveiksliuke rodo vertikali pilka linija. Kaip matome,
nuotraukos pikselių spalvos ašies apačioje yra tamsios ir artimos
juodai, viršuje – šviesios ir artimos baltai. Apatinis šios
ašies taškas, dar patenkantis į sRGB, apibrėžia juodžiausią įmanomą
tašką sRGB (ar atitinkamai kitoje) erdvėje (luminance
lygis lygus 0) ir atvirkščiai – viršutinis šios ašies taškas,
patenkantis į sRGB, apibrėžia balčiausią įmanomą tašką sRGB erdvėje (luminance lygis lygus 100).
Akivaizdu, kad šiuose dviejuose taškuose spalva, kaip mes ją suprantame, neegzistuoja – turime visiškai juodą ir visiškai baltą taškus (tai yra, spalvingumas (angl. chroma) lygus 0). Pati luminance ašis tarp šių dviejų taškų nusako visiškai pilkas spalvas nuo 0 iki 100, kur spalvingumas taip pat lygus 0. Vadinasi, juodai baltos nuotraukos (pavyzdžiui, Gray Gamma 1.8, Gray Gamma 2.2 ar kitos Gray erdvės) visi pikseliai būtų išsidėstę tik ant šios ašies, o tonuotos juodai baltos nuotraukos pikseliai būtų šalia šios ašies, tai yra, šių chroma būtų artima 0. Paveiksliuke dešinėje, kur yra horizontalus sRGB spalvų erdvės pjūvis prie L=50, būtent tai ir matome – ten, kur susikerta -a+a ir -b+b ašys, turime pilką spalvą. Taigi, kuo nuotraukos pikselis yra labiau nutolęs nuo šių ašių susikirtimo taško, tuo didesnį spalvingumą (arba spalvos sodrumą, arba chroma dydį) jis turi.
Tuo remdamiesi galime daryti
dvi teorines nuotraukos potencialios kokybės išvadas: 1. ji bus tuo
kokybiškesnė, kuo jos spalvų erdvės kreivė apims didesnį plotą, tai
yra, turės didesnį gamut'ą,
ir 2. kuo spalvų erdvės kreivė dešiniajame paveiksliuke bus labiau
nutolusi nuo šių -a+a
ir -b+b ašių susikirtimo taško, tuo ir nuotraukos pikseliai, labiausiai
nutolę nuo ašies ir esantys šalia kreivės, bus sodresni ir
spalvingesni. Tai tinka ir pačių nuotraukų erdvėms, ir įvairaus
pobūdžio spausdinimo profiliams.
Jei kalbame apie realaus atspaudo (fotonuotraukos, ofseto arba giclée spaudo) spalvų skaičių, tai naudojamas terminas gamut volume.
Taip daroma todėl, kad realus atspaudas ant popieriaus ar kitos
medžiagos paprastai turi fiksuotą didesnį ar mažesnį spalvų ir
atspalvių kiekį, kurio maksimalų dydį (tai yra, gamut volume) galima apskaičiuoti iš spausdinimo profilio (angl. print profile). Spausdinimo profilio aprašomas gamut'as, nusakantis spalvas, gaunamas ant konkretaus popieriaus, dažniausiai yra mažesnis už gamut'ą
spalvų erdvės, iš kurios buvo spausdinama nuotrauka. Tačiau taip yra ne
visada: spausdinant profesionaliu rašaliniu fotospausdintuvu mažo gamut'o sRGB spalvų erdvė gali būti visiškai apimama. Todėl būtent gamut volume
skaičius nurodo galimą atspaudo ar fotonuotraukos kokybę, tai yra, kiek
daug spalvų galima išgauti ant konkretaus fotopopieriaus ar kitos
medios tam tikru spaudos būdu. KODAK pateikia tokius spalvinių erdvių
dydžius: sRGB – 821.000, Kodak ProPhoto – 2.520.000, PCS LAB –
4.110.000. Ant šiuolaikinių fotopopierių
spausdinant pigmentiniais rašalais fotospausdintuvu pasiekiamas iki
1.400.000 ir didesnis gamut volume
dydis, bet tam turi būti sukurti labai tikslūs spausdintuvo profiliai
spaudos procesui. Jų nenaudojant iš viso, naudojant neteisingus (ne tam
popieriui ar kitai įrangai) arba taip vadinamus bendrinius profilius (generic profiles), pateikiamus įrangos arba popierių gamintojų, paprastai gaunami mažesni gamut volume dydžiai.
Pačios spalvų erdvės aprašomos profiliais (angl. profile). Yra trys pagrindinės tokių profilių rūšys: input (skanerio, fotoaparato ir pan.), monitor (monitorių) ir printer
(spausdinimo). Pastarieji gali būti CMYK arba RGB tipo. Kurio
konkrečiai tipo profilis bus naudojamas priklauso nuo to, kokie
duomenys (CMYK ar RGB tipo) iš darbinės programos siunčiami
spausdinimui. Visuotinai priimtos standartinės failų spalvinės
erdvės kaip sRGB, Adobe RGB, Kodak ProPhoto RGB ir panašios
priskiriamos prie monitorių erdvių. Gal dėl to kartais vartotojai daro
klaidą ir bando savo monitoriams operacinėse sistemose ar programų
spalvų kontrolės aplikacijose priskirti būtent šiuos spalvinius
profilius, nors čia turėtų būti pasirenkami specialiai profiliuojant
monitorių sukurti profiliai.
Dažniausiai naudojamos nuotraukų spalvų erdvės
Pabandykime vienoje vietoje surinkti ir palyginti kelias
populiariausias ir plačiausiai naudojamas nuotraukų ir kitos grafikos
(RGB ir CMYK) spalvų erdves. Bet pradžioje – šiek tiek apie CMYK.
Pažymėsiu, kad CMYK darbinė erdvė yra ypatinga tuo, kad ji
teoriškai turėtų sutapti su spausdinimo proceso spalvine erdve (jei tai
CMYK spauda, pavyzdžiui, ofsetas). Tai yra, iš karto dirbama ir profiliuotame monitoriuje
matomos tos spalvos, kurios bus gaunamos spausdinant. Todėl labai
svarbu nuotraukos erdvei naudoti teisingą CMYK spaudos profilį
arba laiku atlikti CMYK-CMYK spalvų transformaciją į būsimąją ofsetinio
spausdinimo proceso spalvų erdvę. Kitaip rezultate bus gautas
nenuspėjamas spaudos rezultatas. Pavyzdžiui, dažnai yra daroma klaida,
kai darbine CMYK erdve imamas Šiaurės Amerikos rinkai ir jos vietiniams
spausdinimo standartams atitinkantis profilis U.S. Web Coated (SWOP) v.2 (arba net Japonijai skirtas Japan – Color 2001 Coated),
tokia medžiaga spaudžiama Europoje ir po to stebimasi, kodėl spalvos
spaustuvėje gaunamos „ne tokios“. O paaiškinama tai tuo, kad ofsetiniai
dažai Šiaurės Amerikoje ir Europoje gaminami pagal skirtingus
standartus, ir net pirminių C, M, Y ir K dažų spalvų LAB reikšmės
atitinkamuose standartuose yra skirtingos. Skiriasi reikalavimai ir
pačiam spausdinimui. Žinoma, reprocentras tokias klaidas gali iš anksto
ištaisyti ir atlikti CMYK-CMYK transformaciją į eurostandartų
reikalavimus, bet ar tai daroma praktikoje – iš tiesų įdomus klausimas.
Tačiau šį kartą užteks apie CMYK spaudą, nes mums įdomiau fotospauda. O
čia beveik visada programoje atliekama CMYK-RGB transformacija spaudos
metu, nebent spausdinimui ir spausdintuvo valdymui naudojamas išorinis
RIP'as, o ne sistemos spausdinimo tvarkyklė.
Paveiksliuke viršuje surinktos dažniausiai naudojamos spalvų erdvės ir parodyti jų gamut'ai prie L=50. Čia kreivės: melsva – sRGB, geltona – Adobe RGB, žalia – ECI (organizacija European Color Initiative (ECI))
rekomenduojamas standartas eciRGB_v2, violetinė – Kodak ProPhoto RGB,
raudona – vos ne standartu tapusi CMYK erdvė, aprašoma Adobe Euroscale - Coated
v2 profiliu. Kad būtų galima įsivaizduoti fotospaudos galimybes šiuo metu,
papildomai įdėjau šiuolaikinio profesionalaus rašalinio fotospausdintuvo Canon
iPF8100 gamut'ą ant profesionalaus popieriaus KODAK Rapid-Dry Glossy Photo Paper
260 g (balta kreivė). Tačiau dabar tai jau ne didžiausios
šios technologijos galimybės, nes pardavime šis fotopopierius
pasirodė prieš gerus keturis ar penkis metus.
Akivaizdu, kad visos spalvų erdvės nesutampa, tad spausdinant tam,
kad gautume tikslias atspaudo spalvas (ar konvertuojant nuotrauką iš
vienos spalvų erdvės į kitą), naudojami keturi specialūs spalvų
transformacijos algoritmai (taip vadinami angl. Rendering Indents), skirtingai transformuojantys spalvas iš vienos erdvės į kitą: Perceptual, Absolute Colorimetric, Relative Colorimetric ir Saturation.
Priklausomai nuo situacijos, tai yra, nuo to, ką spausdiname, su kuo ir
ant ko, vienas iš jų duos geresnį rezultatą nei likę trys. Be to, algoritmai (išskyrus Absolute Colorimetric) dar turi taip vadinamą juodo taško kompensavimo
(angl. Black Point Compensation)
funkciją, tad galite įsivaizduoti kokie tai yra sudėtingi matematiniai
procesai. Kaip visa tai dirba ir kada kurį reikia naudoti – atskiro straipsnio tema, tad čia daugiau apie tai nesiplėsime.
Taigi, remdamiesi paveiksliuku aukščiau, pabandykime padaryti kelias išvadas:
• Vos ne standartu PhotoShop'e tapusi Adobe Euroscale v2 Coated
CMYK spalvų erdvė (raudona kreivė) yra labai maža palyginus su
profesionaliomis RGB erdvėmis. Kadangi ji kartu yra ir spausdinimo
erdvė, tai galima apskaičiuoti jos gamut volume – 724.279. ISO standartas rekomenduoja naudoti kitą standartizuotą CMYK spalvų erdvę, aprašomą profiliu ISO Coated. Jos gamut volume
yra šiek tiek didesnis – 770.711, bet tai taip pat yra labai mažai
palyginus su aukščiau pateiktu fotospausdintuvų dydžiu – virš
1.400.000. Tad labai keistai
atrodo tai, kad kur reikalaujama fotospaudai pateikti medžiagą CMYK
formate, kai tokiose nuotraukose bus prarandama beveik pusė galimų
spalvų. Žinoma, CMYK ofsetinis spausdinimas turi labai plačias savo
panaudojimo sritis, bet pagal produkcijos kokybę tai nieko neturi
bendro su fotonuotraukomis, meno kūrinių reprodukcijomis ir panašiais
spaudiniais, kurie turėtų būti spausdinami fotospausdintuvais. O
skaitmeninė spauda toneriniais aparatais (tokiais kaip Xerox DocuColor™ 252 ar pramoninėmis mašinomis kaip Xerox iGen4™) čia duoda dar blogesnius spaudos rezultatus.
• Standartu mėgėjiškose nuotraukose tapusi sRGB spalvų erdvė (melsva
kreivė) yra labai maža. Kažkada ji buvo sukurta bandant kažkaip atvaizduoti tikslesnes spalvas daugelyje tuo metu egzistavusių
monitorių. Tad buvo paprasčiausiai išmatuota daugybė tų metų monitorių
parametrų, gauti rezultatai suvidurkinti ir taip gauta tuometinio
vidutinio monitoriaus atkuriamų spalvų erdvė – sRGB. Nuotrauka, esanti tokioje
erdvėje, daugiau ar mažiau teisingai turėjo būti rodoma daugumoje anų
laikų monitorių be ypatingų spalvų valdymo funkcijų. Nuo tada
smarkiai patobulėjo monitoriai ir įvairios spausdinimo technologijos,
ir tapo akivaizdu, kad ji visiškai neapima matomo
spektro mėlyno ir žalio spalvų diapazono. Be to, net ofsetas leidžia
CMYK spauda atspausdinti daug platesnį žalią ir mėlyną spalvų
diapazoną. Todėl 1998 metais Adobe įvedė savo RGB „standartą“ –
AdobeRGB(1998) (geltona kreivė), kuriame nebėra mažo sRGB gamut'o
trūkumų – CMYK spaudos erdvė beveik visiškai uždengiama. Kaip matome,
sRGB ir aRGB beveik visiškai sutampa raudonajame ir violetiniame spalvų
diapazonuose, tačiau aRGB labai praplėsta žaliajame ir mėlynajame, nors
pastarajame ir ne visiškai uždengia CMYK erdvę. Gali būti, kad taip
atsitiko dėl to, kad ofseto kokybė nuo 1998 metų pažengė į priekį ir
padidino atkuriamų spalvų aprėptį, o aRGB profilis liko toks pat kaip
1998 metais.
• Todėl spalvų srities standartus Europoje kurianti organizacija ECI
dabar rekomenduoja naudoti kitą RGB erdvę – eciRGB_v2. Kaip matome, ši RGB
erdvė dar labiau praplėsta į žalią ir mėlyną diapazonus nei AdobeRGB ir
visiškai „uždengia“ CMYK spaudos gamut'ą.
Be to, ji šiek tiek sumažinta violetiniame diapazone (spalvų, kurių
gamtoje Žemėje ir visoje žmonių aplinkoje beveik nėra) ir smarkiai
praplėsta raudonajame diapazone lyginant su sRGB ir aRGB erdvėmis. Taip
greičiausiai buvo padaryta tam, kad būtų galima visiškai „uždengti“ ir
šiuolaikinių profesionalių fotospausdintuvų gamut'ą vienoje darbinėje RGB erdvėje. Paveiksliuke matyti, kad fotospausdintuvo gamut'as
raudonajame diapazone beveik išeina už aRGB ribų, o rinkoje yra daug
kokybiškų ir brangių fotopopierių, ant kurių fotospaudos spalvos gerokai
„išlenda“ už aRGB ribų į raudoną diapazoną. Tiesa, kai kurie
fotospausdintuvai, pavyzdžiui, HP Z3100
būtent šiame raudonajame diapazone turi problemų su raudonos
spalvos atkūrimu (ypač ant matinių popierių), tad ši spalvų erdvė jų
savininkams gal ir nėra tokia svarbi.
• Tačiau fotospausdinimo technika nestovi vietoje ir tobulėja. Kaip
matome, net eciRGB_v2 nebeuždengia viso rašalinių fotospausdintuvų gamut'o
žaliajame ir mėlynajame diapazonuose. Tam, kad būtų visiškai išnaudotos
jų galimybės, tenka naudoti vieną plačiausių RGB erdvių – KODAK
pasiūlytą KODAK ProPhoto RGB
spalvų erdvę, kuri yra gerokai didesnė už visas kitas RGB erdves. Nors
ji suteikia praktiškai neribotas galimybes darbui su RGB spalvų
erdvėmis, tačiau yra ir problema dirbant su ja – reikia labai tiksliai
išmanyti visus spalvų valdymo procesus, nes mažiausia klaida
konvertuojant į kitas spalvų erdves arba spausdinant gali duoti labai
netikėtus rezultatus, pavyzdžiui, jei ProPhoto RGB erdvės TIFas bus
atidarytas standartinėje aRGB erdvėje (tai yra, faktiškai, jam bus
priskirtas aRGB profilis).
Žinoma, visa tai įdomu, tačiau kaip gi yra su fotonuotraukomis,
gaminamomis fotolaboratorijose tradiciniu procesu? Pabandykime
panagrinėti...
Kodėl aš nebedarau fotonuotraukų „fotolabuose“?
Žinant visa tai, kas pateikta aukščiau, pasidarė įdomu, kokias nuotraukas spaudžia šiuolaikinės skaitmeninės fotolaboratorijos pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau vietinėje rinkoje internete nepavyko rasti beveik nieko, kas su kokia įranga (geriausiu atveju galima rasti įrangos firmos gamintojos pavadinimą) ir ant kokio popieriaus spaudžia fotonuotraukas. Apie tai, kaip įranga kalibruojama ir profiliuojama (ir ar tai daroma iš viso) informacijos paieškos metu nebuvo rasta jokios, jau nekalbant apie galimybę įsigyti skaitmeninių fotolaboratorijų profilius tiksliai fotonuotraukų korekcijai prieš spaudžiant. Tad tokios informacijos teko ieškoti internete pasaulyje ir nuotraukų gamybos įrangos gamintojų puslapiuose. Tai, ką radau, pateikiu žemiau. Visuose paveiksliukuose pavaizduoti gamut'ai prie vidutinio šviesumo (L=50) lygio, tai yra, didžiausi įmanomi. KODAK profiliai buvo rasti KODAK interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut volume dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.KODAK Professional Digital Multiprinter (KPMD II) ir KODAK popieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Portra Endura (gamut volume (toliau visur trumpinama GV) – 769.474), tamsiai žalia – KODAK Supra
EnduraHD (GV – 826.582), žydra – KODAK Supra EnduraSD (GV – 769.715), tamsiai mėlyna – KODAK Supra
VC (GV – 959.002), geltona – Ultra EnduraV5 (GV – 1.011.064). Kartu pateikiu tris gamut'us
palyginimui (čia ir toliau): rausva spalva – standartinė AdobeRGB,
pilka – sRGB, balta – profesionalaus pigmentinio rašalinio spausdintuvo Canon iPF8100 gamutas
ant ekonominės klasės HP Universal Semi-Glossy Photo Paper 190 g popieriaus (GV – 1.301.644).
FUJI Frontier Laser Printer ir KODAK popieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:
šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 897.331),
tamsiai žalia – KODAK Professional Supra Endura Paper (GV – 893.858),
geltona – KODAK Professional Ultra Endura PaperV2 (GV – 1.029.060).
DURST Zeta Laser Printer, NORITSU Pro Laser Lab'ai ir KODAK popierius
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šių skaitmeninių nuotraukų
spausdintuvų ir KODAK Professional Supra Endura VC Digital Paper
popieriaus gamut'ai:
geltona – DURST Zeta Laser Printer (GV – 1.051.637), šviesiai žalia – NORITSU 31Pro Laser Lab (GV – 990.095),
žydra – NORITSU 32Pro Laser Lab (GV – 1.147.303), tamsiai žalia – NORITSU 34Pro Laser Lab Printer (GV – 1.147.303).
KODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT Color Printer ir KODAK fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio didelio formato skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:
šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 821.781),
tamsiai žalia – KODAK Professional Supra EnduraHD Paper (GV – 873.837),
žydra – KODAK Professional Supra EnduraSD Paper (GV – 818.950).
OĆE Lightjet 5000 Printer ir KODAK fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio fotonuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų fotopopierių gamut'ai:
šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 960.173),
raudona – KODAK Professional Supra Endura Paper (GV – 990.833), tamsiai
žalia – Kodak Professional Ultra Endura Paper (GV – 1.056.385) kreivės.
Palyginimui įdėta ir KODAK Endura Clear
Display Material galinio apšvietimo plėvelės (GV – net 1.618.194) geltona kreivė.
Matome, kad šis įrenginys iš tiesų turi labai didelę spalvų aprėptį,
tačiau ne ant fotopopieriaus, o permatomos plėvelės.
FUJI profiliai buvo rasti FUJIFILM Europe interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut volume dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.
FUJI Frontier Laser Printer ir FUJIFILM fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai:
geltona – FUJIFILM Crystal Archive Supreme Type ONE_v2 (GV – 872.643),
šviesiai žalia – patobulintas antros kartos FUJIFILM Crystal Archive
Supreme Type II_v2 (GV – 949.304), mėlyna – FUJIFILM Crystal Archive
Type DP_v1 (GV – 952.388) ir rausva – patobulintas antros kartos
FUJIFILM Crystal Archive Type DP-II_v2 (GV – 975.785) kreivės. Beje,
įdomus faktas – patikrinęs savo turimas kiek seniau fotolaboratorijose
gamintas nuotraukas ant FUJIFILM popierių aptikau, kad absoliuti dauguma iš jų
atspausta ant Crystal Archive Supreme fotopopieriaus. Tai yra, ant
vieno iš pigiausių ir paprasčiausių savo kokybiniais parametrais FUJIFILM
fotopopieriaus...
FUJI DURST Large Format Printer ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II fotopopierius
Paveiksliuke dešinėje pateikiami FUJI Durst modelių didelio formato
skaitmeninių nuotraukų spausdintuvų ir FUJIFILM Crystal Archive Digital
Paper Type DP-II popieriaus gamut'ai:
šviesiai žalia – FUJI Durst Lambda (GV – 1.059.773),
mėlyna – FUJI Durst Theta (GV – 1.057.976) ir geltona – FUJI Durst
Epsilon/Theta 76 (GV – 1.075.387) kreivės. Kaip matome, šių tradicinio
proceso fotospausdintuvų gamut'ai
gana dideli lyginant su nedidelio formato mašinomis (gal dėl naudojamo
kokybiško antros kartos fotopopieriaus), bet dar toli gražu nepasiekia
šiuolaikinių profesionalių rašalinių fotospausdintuvų gamut'ų.
Toliau dar pateiksiu gamut'us
keleto tikrų profilių, kuriuos siūlo įvairūs fotonuotraukų spausdintojai
savo svetainėse. Šie profiliai generuojami profiliuojant konkrečias
realiai dirbančias nuotraukų spausdinimo mašinas, tad turint juos galima
labai tiksliai suderinti nuotraukų spalvas prieš nešant medžiagą
fotonuotraukų spausdinimui. Kur galima, pateiksiu spausdinimo mašinos
modelį ir naudojamą popierių.
KONICA QD-21 ir KONICA Impresa Premium fotopopieriai Hanoveryje
Paveiksliuke dešinėje šio nuotraukų gamintojo Hanoveryje pateikiamų profilių gamut'ai – šviesiai žalia (glossy popierius, GV – 796.072) ir geltona (matte popierius, GV – 757.515) kreivės.
NORITSU 3411 Pro ir FUJI Crystal Archive popieriai Alhambroje
NORITSU 34 Pro ir nežinomas popierius Kalgaryje
FUJI Frontier ir KODAK popierius Varšuvoje
Paveiksliuke dešinėje šių nuotraukų gamintojų pateikiamų profilių gamut'ai: Alhambroje (2008.07.02 dienos) – mėlyna (glossy popierius, GV – 752.185) ir geltona (lustre popierius, GV – 758.872) kreivės, Kalgaryje (2008.05.07 dienos) – šviesiai melsva (glossy popierius, GV – 947.128) ir tamsiai violetinė (matte popierius, GV – 897.450) kreivės, Varšuvoje – šviesiai žalia (neįvardijamas KODAK glossy popierius, GV – 895.984) kreivė.
Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti dar daugiau, bet iš esmės įsivaizduoti tradicinio proceso fotonuotraukų gamut'us
bei padaryti išvadas pakanka ir pateiktų aukščiau paveiksliukų. Matome,
kad visų įrangos ir fotopopierių gamintojų pasiekiami rezultatai šiuo
aspektu yra daugiau ar mažiau panašūs ir pagrindiniais veiksniais,
lemiančiais fotonuotraukų kokybę fotolaboratorijose, tampa griežtas
technologinio proceso laikymasis ir spausdinimo mašinos operatoriaus
kvalifikacija.
Apibendrinkime
1. Panašu, kad sRGB erdvės nuotraukų formato mitas, kaip geriausio buitinių nuotraukų gamyboje net tradicinio proceso fotolaboratorijose, sklaidosi. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad šia technologija ant paminėtų fotopopierių iš sRGB erdvės failų neįmanoma atspausti nei labai raudonų, nei labai mėlynų, nei labai žalių spalvų, kurios gali būti fiksuojamos skaitmeninio fotoaparato įranga fotografuojant. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių: jei raudono spalvų diapazono – dėl proceso technologinių apribojimų (ant naudojamų fotolaboratorijose popierių tiesiog neatkuriamos sodrios raudonos spalvos), tai mėlynai-žalių – dėl pačio sRGB erdvės formato apribojimų: fotolaboratorijos atspausti galėtų (technologija leidžia), bet fotografuojant ir skaitmeninę nuotrauką konvertuojant į sRGB erdvę (ar tiesiog fotoaparate, ar vėliau iš RAW formato), sodrios žaliai-mėlynos spalvos, vaizdžiai sakant, tiesiog „nupjaunamos“ naudojant vieną kažkurį aukščiau minėtą transformacijos algoritmą, tai yra, jų lieka tik tiek, kiek „telpa“ sRGB erdvėje. Tačiau sRGB formatas ir toliau lieka visiškai tinkamu talpinti fotonuotraukas internete, kur jos dažniausiai žiūrimos „standartiniuose“ monitoriuose. Beje, įdomu pažymėti, kad tradicinio proceso fotolaboratorijose (užtikrinančiose tinkamą spalvų valdymą) sRGB ir aRGB nuotraukos, turinčios raudonus tonus, turėtų atsispausti panašiai.
2. Bet kokiam spaudos procesui (ar tradicinei nuotraukų gamybai, ar
profesionaliam spausdinimui rašalo fotospausdintuvu, ar ofsetinei
spaudai) teoriškai
nuotraukai reikėtų rinktis bent jau AdobeRGB spalvų
erdvę. Taip pat labai svarbu pačiame spaudos procese nepažeisti
technologinio proceso reikalavimų ir jokiu būdu nesumaišyti spalvų
erdvių. Tačiau Lietuvoje didelė problema yra tame, kad šis reikalavimas
gali būti sunkiai išpildomas vos ne visose fotolaboratorijose, kurios
dažniausiai neturi profesionalaus personalo, suprantančio ir galinčio
atlikti spalvų valdymą (pačios šiuolaikinės įrangos technologinės
galimybės dažniausiai tai leidžia). Todėl prieš atiduodant spaudai į fotolaboratorijas ne sRGB spalvų erdvės failus, būtina įsitikinti,
kad įrangos operatoriai tikrai žino, kas tai yra ir kuo skiriasi spalvų
erdvės, kaip naudoti įterptus į failus spalvinių erdvių profilius ir ar
tikrai turima laboratorijose įranga („fotolabai“) paruošta darbui su šiais profiliais.
Kitaip galima gauti nenuspėjamus rezultatus, kai operatorius tiesiog
ignoruos įterptus profilius, priskirs failui sRGB spalvų erdvę,
„pakoreguos“ kaip jam atrodo geriau ir atspaus standartinę buitinės
kokybės nuotrauką. Nežinant viso to, kas aprašyta straipsnyje aukščiau (ir jei
vartotojui pakanka sRGB kokybės), į „fotolabus“ ir toliau patartina
duoti sRGB erdvės failus, išvengiant galimų įrangos operatorių klaidų.
3. Panašu, kad tarp
peržiūrėtų tradicinio proceso fotopopierių
geriausius rezultatus šiuo aspektu (spalvų gausa) galima gauti ant
FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II ir KODAK Professional
Ultra
Endura fotopopierių, pačios spausdinimo mašinos įtaka yra mažesnė.
Taip pat neatmestina, kad gali egzistuoti ir kitų fotopopierių, ant
kurių
spaudžiamų nuotraukų kokybė bus dar geresnė, bet geriausių
fotopopierių paieška, kurios fotolaboratorijos juos naudoja Lietuvoje
ir kiek tokios nuotraukos kainuotų rinkoje – tai ne šio straipsnio tema
ir tikslas.
4. Atspaudžiamų spalvų aprėptimi (gamut volume)
šiuolaikiniai pigmentiniai rašaliniai fotospausdintuvai jau gerokai aplenkė
tradicinio proceso fotonuotraukų gamybos technologijas. Kaip matyti iš
pateiktų pavyzdžių, šiuo aspektu jų net neverta lyginti – didelio gamut'o
profesionalios fotonuotraukos gali būti spaudžiamos tik rašalu. Jei
norėtume lyginti šiomis dviejomis technologijomis pagamintas
fotonuotraukas, dėmesį reikėtų kreipti į kitus aspektus, pavyzdžiui,
kainą (mažų formatų nuotraukos pigesnės spaudžiant tradiciniu būdu
„fotolabuose“, gal būt dėl plačiai naudojamų pigiausių fotopopierių ir
pasiekiamų
apyvartų, nors didelio formato fotonuotraukos, atvirkščiai, pigesnės
spaudžiant rašaliniais fotospausdintuvais, greičiausiai dėl naudojamos
įrangos kainų skirtumų ir nusidėvėjimo atskaitymų skaičiuojant
savikainas), ilgaamžiškumą (paskutiniai tyrimai rodo, kad
pigmentinių rašalo spausdintuvų, naudojančių šiuolaikinius
profesionalius originalius
Canon Lucia™, HP Vivera ar Epson UltraChrome™ K3 rašalus, fotonuotraukų
ilgaamžiškumas nekeičiant spalvų saugioje aplinkoje ant kokybiško art popieriaus arba fotopopieriaus viršija šimtus metų), gradientų perteikimą ir pan. Galų
gale, renkantis kuria technologija spausdinti nuotrauką, nemažą įtaką
turi ir mąstymo inercija, kad fotonuotrauką gali atspausti tik
„fotolabas“...
© Valdas Vilutis, 2008. Visos autorinės teisės saugomos įstatymų.
Norint perspausdinti ar kitaip viešai paskleisti bet kokią šio straipsnio informaciją, būtinas raštiškas išankstinis autorinių teisių savininko leidimas.