Tel: +370 638 38907
ČIA GALIMA UŽSISAKYTI (Kainos):
Fine Art klasės giclée spaudinius
   Atspaudus ant drobės
   Meno kūrinių reprodukcijas
   Fine Art spalvotas nuotraukas
   Fine Art juodai baltas nuotraukas
   Išskirtinius meninius fotoatvirukus
Didelio formato fotonuotraukas
Fotoafišas renginiams ir parodoms
Didelio formato fotokalendorius
Diplomus, apdovanojimo raštus
Fotoįdėklus į CD/DVD dėklus
Originalius dovanų kuponus
Ekskliuzyvinius pakvietimus
Ekskliuzyvines vizitines korteles
Plakatus ir prezentacinę spaudą
Posterius įvairioms konferencijoms
Fotospaudą ant lipnaus vinilo
Žemėlapius, planus, schemas
kitus panašius spaudinius skaitmena
ĮSPĖJIMAS: Teikiamos tik spaudos paslaugos. Dėl profesionalaus drobės užtraukimo ant porėmio ar įrėminimo reikės kreiptis į rėminimo centrą ar galeriją.

STRAIPSNIAI ŠIAME TINKLAPYJE: Giclée fotospauda – nepakartojama kokybė

Spalvų erdvės ir fotospauda

Publikuota 2008 m. lapkričio 11 d. Versija 1.1.1. Pataisyta 2008 m. gruodžio 9 d.

Įvadas

Kaip atspausdinti gerą fotonuotrauką? Atrodo toks paprastas klausimas, bet atsakyti paprastai į jį neįmanoma, nes nuotraukos kokybę lemia daugybė veiksnių. Net turint kokybišką veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą ir gerą naują fotospausdintuvą, kartais spaudos rezultatas nuvilia. Tad šį kartą nenagrinėkime techninių aparatūros ir jos profiliavimo niuansų, bet pažiūrėkime, kokią įtaką tam turi pačių skaitmeninių nuotraukų spalvų erdvės ir keliais būdais (tradicine fotospauda laboratorijose, rašaliniais profesionaliais spausdintuvais ir ofsetu) atspaustų fotonuotraukų spalvų aprėptys. Dažniausiai į tai visai nekreipiamas dėmesys, o kai kuriose spausdinimo paslaugas teikiančiose įmonėse, užsiimančiose ne ofsetine spauda, net prašoma pateikti CMYK formato medžiagą fotonuotraukų spausdinimui.

Pagrindiniai terminai ir principai

Pradėkime nuo kelių terminų išsiaiškinimo. Vienas svarbiausių iš jų – tai angliškas terminas gamut. Juo nusakoma tam tikra apibrėžta spalvų erdvė ir jos dydis. Kuo tokioje erdvėje spalvų yra daugiau, tuo didesnį turime gamut'ą, ir atvirkščiai, kuo spalvų erdvėje yra mažiau, tuo mažesnį turime gamut'ą. Terminas gamut naudojamas ir tada, kai nusakoma, pavyzdžiui, kokio dydžio spalvų erdvėje yra visos konkrečios fotonuotraukos spalvos. Akivaizdu, kad teoriškai techniškai nuotrauka bus tuo geresnė, kuo didesnėje spalvų erdvėje ji bus patalpinta. Kad būtų aiškiau, paimkime konkretų pavyzdį.
sRGB spalvų erdvė ir nuotrauka jojePaveiksliuke pavaizduota reali nuotrauka (taškeliai, nusakantys konkrečius pikselius ir jų spalvas nuotraukoje) sRGB spalvų erdvėje (čia ir toliau straipsnyje – tam, kad gerai matytųsi, spustelėkite paveiksliuką dešiniuoju pelės klavišu ir meniu pasirinkite komandą View Image). Kairėje matome sRGB erdvės 3D simuliaciją (vaizdumo dėlei padarytą dalinai permatomą) ir realias nuotraukos pikselių spalvas joje. Dešinėje – sRGB erdvės horizontalų pjūvį prie vidutinio (L=50) šviesumo (angl. luminance), kur balti taškeliai rodo nuotraukos spalvas, esančias šiame konkrečiame pjūvyje, o žalia linija – sRGB erdvės spalvos prie L=50. Prie šio vidutinio šviesumo visos erdvės dažniausiai turi didžiausią spalvų aprėptį, todėl paprastai būtent prie L=50 yra lyginamos spalvinių profilių erdvės ir potenciali fotospaudos kokybė. Šviesumo ašį kairiajame paveiksliuke rodo vertikali pilka linija. Kaip matome, nuotraukos pikselių spalvos ašies apačioje yra tamsios ir artimos juodai, viršuje – šviesios ir artimos baltai. Apatinis šios ašies taškas, dar patenkantis į sRGB, apibrėžia juodžiausią įmanomą tašką sRGB (ar atitinkamai kitoje) erdvėje (luminance lygis lygus 0) ir atvirkščiai – viršutinis šios ašies taškas, patenkantis į sRGB, apibrėžia balčiausią įmanomą tašką sRGB erdvėje (luminance lygis lygus 100).

Akivaizdu, kad šiuose dviejuose taškuose spalva, kaip mes ją suprantame, neegzistuoja – turime visiškai juodą ir visiškai baltą taškus (tai yra, spalvingumas (angl. chroma) lygus 0). Pati luminance ašis tarp šių dviejų taškų nusako visiškai pilkas spalvas nuo 0 iki 100, kur spalvingumas taip pat lygus 0. Vadinasi, juodai baltos nuotraukos (pavyzdžiui, Gray Gamma 1.8, Gray Gamma 2.2 ar kitos Gray erdvės) visi pikseliai būtų išsidėstę tik ant šios ašies, o tonuotos juodai baltos nuotraukos pikseliai būtų šalia šios ašies, tai yra, šių chroma būtų artima 0. Paveiksliuke dešinėje, kur yra horizontalus sRGB spalvų erdvės pjūvis prie L=50, būtent tai ir matome – ten, kur susikerta -a+a ir -b+b ašys, turime pilką spalvą. Taigi, kuo nuotraukos pikselis yra labiau nutolęs nuo šių ašių susikirtimo taško, tuo didesnį spalvingumą (arba spalvos sodrumą, arba chroma dydį) jis turi.

Tuo remdamiesi galime daryti dvi teorines nuotraukos potencialios kokybės išvadas: 1. ji bus tuo kokybiškesnė, kuo jos spalvų erdvės kreivė apims didesnį plotą, tai yra, turės didesnį gamut'ą, ir 2. kuo spalvų erdvės kreivė dešiniajame paveiksliuke bus labiau nutolusi nuo šių -a+a ir -b+b ašių susikirtimo taško, tuo ir nuotraukos pikseliai, labiausiai nutolę nuo ašies ir esantys šalia kreivės, bus sodresni ir spalvingesni. Tai tinka ir pačių nuotraukų erdvėms, ir įvairaus pobūdžio spausdinimo profiliams.

Jei kalbame apie realaus atspaudo (fotonuotraukos, ofseto arba giclée spaudo) spalvų skaičių, tai naudojamas terminas gamut volume. Taip daroma todėl, kad realus atspaudas ant popieriaus ar kitos medžiagos paprastai turi fiksuotą didesnį ar mažesnį spalvų ir atspalvių kiekį, kurio maksimalų dydį (tai yra, gamut volume) galima apskaičiuoti iš spausdinimo profilio (angl. print profile). Spausdinimo profilio aprašomas gamut'as, nusakantis spalvas, gaunamas ant konkretaus popieriaus, dažniausiai yra mažesnis už gamut'ą spalvų erdvės, iš kurios buvo spausdinama nuotrauka. Tačiau taip yra ne visada: spausdinant profesionaliu rašaliniu fotospausdintuvu mažo gamut'o sRGB spalvų erdvė gali būti visiškai apimama. Todėl būtent gamut volume skaičius nurodo galimą atspaudo ar fotonuotraukos kokybę, tai yra, kiek daug spalvų galima išgauti ant konkretaus fotopopieriaus ar kitos medios tam tikru spaudos būdu. KODAK pateikia tokius spalvinių erdvių dydžius: sRGB – 821.000, Kodak ProPhoto – 2.520.000, PCS LAB – 4.110.000. Ant šiuolaikinių fotopopierių spausdinant pigmentiniais rašalais fotospausdintuvu pasiekiamas iki 1.400.000 ir didesnis gamut volume dydis, bet tam turi būti sukurti labai tikslūs spausdintuvo profiliai spaudos procesui. Jų nenaudojant iš viso, naudojant neteisingus (ne tam popieriui ar kitai įrangai) arba taip vadinamus bendrinius profilius (generic profiles), pateikiamus įrangos arba popierių gamintojų, paprastai gaunami mažesni gamut volume dydžiai.

Pačios spalvų erdvės aprašomos profiliais (angl. profile). Yra trys pagrindinės tokių profilių rūšys: input (skanerio, fotoaparato ir pan.), monitor (monitorių) ir printer (spausdinimo). Pastarieji gali būti CMYK arba RGB tipo. Kurio konkrečiai tipo profilis bus naudojamas priklauso nuo to, kokie duomenys (CMYK ar RGB tipo) iš darbinės programos siunčiami spausdinimui. Visuotinai priimtos standartinės failų spalvinės erdvės kaip sRGB, Adobe RGB, Kodak ProPhoto RGB ir panašios priskiriamos prie monitorių erdvių. Gal dėl to kartais vartotojai daro klaidą ir bando savo monitoriams operacinėse sistemose ar programų spalvų kontrolės aplikacijose priskirti būtent šiuos spalvinius profilius, nors čia turėtų būti pasirenkami specialiai profiliuojant monitorių sukurti profiliai.

Dažniausiai naudojamos nuotraukų spalvų erdvės

Pabandykime vienoje vietoje surinkti ir palyginti kelias populiariausias ir plačiausiai naudojamas nuotraukų ir kitos grafikos (RGB ir CMYK) spalvų erdves. Bet pradžioje – šiek tiek apie CMYK.

Pažymėsiu, kad CMYK darbinė erdvė yra ypatinga tuo, kad ji teoriškai turėtų sutapti su spausdinimo proceso spalvine erdve (jei tai CMYK spauda, pavyzdžiui, ofsetas). Tai yra, iš karto dirbama ir profiliuotame monitoriuje matomos tos spalvos, kurios bus gaunamos spausdinant. Todėl labai svarbu nuotraukos erdvei naudoti teisingą CMYK spaudos profilį arba laiku atlikti CMYK-CMYK spalvų transformaciją į būsimąją ofsetinio spausdinimo proceso spalvų erdvę. Kitaip rezultate bus gautas nenuspėjamas spaudos rezultatas. Pavyzdžiui, dažnai yra daroma klaida, kai darbine CMYK erdve imamas Šiaurės Amerikos rinkai ir jos vietiniams spausdinimo standartams atitinkantis profilis U.S. Web Coated (SWOP) v.2 (arba net Japonijai skirtas Japan – Color 2001 Coated), tokia medžiaga spaudžiama Europoje ir po to stebimasi, kodėl spalvos spaustuvėje gaunamos „ne tokios“. O paaiškinama tai tuo, kad ofsetiniai dažai Šiaurės Amerikoje ir Europoje gaminami pagal skirtingus standartus, ir net pirminių C, M, Y ir K dažų spalvų LAB reikšmės atitinkamuose standartuose yra skirtingos. Skiriasi reikalavimai ir pačiam spausdinimui. Žinoma, reprocentras tokias klaidas gali iš anksto ištaisyti ir atlikti CMYK-CMYK transformaciją į eurostandartų reikalavimus, bet ar tai daroma praktikoje – iš tiesų įdomus klausimas. Tačiau šį kartą užteks apie CMYK spaudą, nes mums įdomiau fotospauda. O čia beveik visada programoje atliekama CMYK-RGB transformacija spaudos metu, nebent spausdinimui ir spausdintuvo valdymui naudojamas išorinis RIP'as, o ne sistemos spausdinimo tvarkyklė.
Spalvinės erdvės, aprašomos profiliaisPaveiksliuke viršuje surinktos dažniausiai naudojamos spalvų erdvės ir parodyti jų gamut'ai prie L=50. Čia kreivės: melsva – sRGB, geltona – Adobe RGB, žalia – ECI (organizacija European Color Initiative (ECI)) rekomenduojamas standartas eciRGB_v2, violetinė – Kodak ProPhoto RGB, raudona – vos ne standartu tapusi CMYK erdvė, aprašoma Adobe Euroscale - Coated v2 profiliu. Kad būtų galima įsivaizduoti fotospaudos galimybes šiuo metu, papildomai įdėjau šiuolaikinio profesionalaus rašalinio fotospausdintuvo Canon iPF8100 gamut'ą ant profesionalaus popieriaus KODAK Rapid-Dry Glossy Photo Paper 260 g (balta kreivė). Tačiau dabar tai jau ne didžiausios šios technologijos galimybės, nes  pardavime šis fotopopierius pasirodė prieš gerus keturis ar penkis metus.

Akivaizdu, kad visos spalvų erdvės nesutampa, tad spausdinant tam, kad gautume tikslias atspaudo spalvas (ar konvertuojant nuotrauką iš vienos spalvų erdvės į kitą), naudojami keturi specialūs spalvų transformacijos algoritmai (taip vadinami angl. Rendering Indents), skirtingai transformuojantys spalvas iš vienos erdvės į kitą: Perceptual, Absolute Colorimetric, Relative Colorimetric ir Saturation. Priklausomai nuo situacijos, tai yra, nuo to, ką spausdiname, su kuo ir ant ko, vienas iš jų duos geresnį rezultatą nei likę trys. Be to, algoritmai (išskyrus Absolute Colorimetric) dar turi taip vadinamą juodo taško kompensavimo (angl. Black Point Compensation) funkciją, tad galite įsivaizduoti kokie tai yra sudėtingi matematiniai procesai. Kaip visa tai dirba ir kada kurį reikia naudoti – atskiro straipsnio tema, tad čia daugiau apie tai nesiplėsime.

Taigi, remdamiesi paveiksliuku aukščiau, pabandykime padaryti kelias išvadas:

• Vos ne standartu PhotoShop'e tapusi Adobe Euroscale v2 Coated CMYK spalvų erdvė (raudona kreivė) yra labai maža palyginus su profesionaliomis RGB erdvėmis. Kadangi ji kartu yra ir spausdinimo erdvė, tai galima apskaičiuoti jos gamut volume – 724.279. ISO standartas rekomenduoja naudoti kitą standartizuotą CMYK spalvų erdvę, aprašomą profiliu ISO Coated. Jos gamut volume yra šiek tiek didesnis – 770.711, bet tai taip pat yra labai mažai palyginus su aukščiau pateiktu fotospausdintuvų dydžiu – virš 1.400.000. Tad labai keistai atrodo tai, kad kur reikalaujama fotospaudai pateikti medžiagą CMYK formate, kai tokiose nuotraukose bus prarandama beveik pusė galimų spalvų. Žinoma, CMYK ofsetinis spausdinimas turi labai plačias savo panaudojimo sritis, bet pagal produkcijos kokybę tai nieko neturi bendro su fotonuotraukomis, meno kūrinių reprodukcijomis ir panašiais spaudiniais, kurie turėtų būti spausdinami fotospausdintuvais. O skaitmeninė spauda toneriniais aparatais (tokiais kaip Xerox DocuColor™ 252 ar pramoninėmis mašinomis kaip Xerox iGen4™) čia duoda dar blogesnius spaudos rezultatus.

• Standartu mėgėjiškose nuotraukose tapusi sRGB spalvų erdvė (melsva kreivė) yra labai maža. Kažkada ji buvo sukurta bandant kažkaip atvaizduoti tikslesnes spalvas daugelyje tuo metu egzistavusių monitorių. Tad buvo paprasčiausiai išmatuota daugybė tų metų monitorių parametrų, gauti rezultatai suvidurkinti ir taip gauta tuometinio vidutinio monitoriaus atkuriamų spalvų erdvė – sRGB. Nuotrauka, esanti tokioje erdvėje, daugiau ar mažiau teisingai turėjo būti rodoma daugumoje anų laikų monitorių be ypatingų spalvų valdymo funkcijų. Nuo tada smarkiai patobulėjo monitoriai ir įvairios spausdinimo technologijos, ir tapo akivaizdu, kad ji visiškai neapima matomo spektro mėlyno ir žalio spalvų diapazono. Be to, net ofsetas leidžia CMYK spauda atspausdinti daug platesnį žalią ir mėlyną spalvų diapazoną. Todėl 1998 metais Adobe įvedė savo RGB „standartą“ – AdobeRGB(1998) (geltona kreivė), kuriame nebėra mažo sRGB gamut'o trūkumų – CMYK spaudos erdvė beveik visiškai uždengiama. Kaip matome, sRGB ir aRGB beveik visiškai sutampa raudonajame ir violetiniame spalvų diapazonuose, tačiau aRGB labai praplėsta žaliajame ir mėlynajame, nors pastarajame ir ne visiškai uždengia CMYK erdvę. Gali būti, kad taip atsitiko dėl to, kad ofseto kokybė nuo 1998 metų pažengė į priekį ir padidino atkuriamų spalvų aprėptį, o aRGB profilis liko toks pat kaip 1998 metais.

• Todėl spalvų srities standartus Europoje kurianti organizacija ECI dabar rekomenduoja naudoti kitą RGB erdvę – eciRGB_v2. Kaip matome, ši RGB erdvė dar labiau praplėsta į žalią ir mėlyną diapazonus nei AdobeRGB ir visiškai „uždengia“ CMYK spaudos gamut'ą. Be to, ji šiek tiek sumažinta violetiniame diapazone (spalvų, kurių gamtoje Žemėje ir visoje žmonių aplinkoje beveik nėra) ir smarkiai praplėsta raudonajame diapazone lyginant su sRGB ir aRGB erdvėmis. Taip greičiausiai buvo padaryta tam, kad būtų galima visiškai „uždengti“ ir šiuolaikinių profesionalių fotospausdintuvų gamut'ą vienoje darbinėje RGB erdvėje. Paveiksliuke matyti, kad fotospausdintuvo gamut'as raudonajame diapazone beveik išeina už aRGB ribų, o rinkoje yra daug kokybiškų ir brangių fotopopierių, ant kurių fotospaudos spalvos gerokai „išlenda“ už aRGB ribų į raudoną diapazoną. Tiesa, kai kurie fotospausdintuvai, pavyzdžiui, HP Z3100 būtent šiame raudonajame diapazone turi problemų su raudonos spalvos atkūrimu (ypač ant matinių popierių), tad ši spalvų erdvė jų savininkams gal ir nėra tokia svarbi.

• Tačiau fotospausdinimo technika nestovi vietoje ir tobulėja. Kaip matome, net eciRGB_v2 nebeuždengia viso rašalinių fotospausdintuvų gamut'o žaliajame ir mėlynajame diapazonuose. Tam, kad būtų visiškai išnaudotos jų galimybės, tenka naudoti vieną plačiausių RGB erdvių – KODAK pasiūlytą KODAK ProPhoto RGB spalvų erdvę, kuri yra gerokai didesnė už visas kitas RGB erdves. Nors ji suteikia praktiškai neribotas galimybes darbui su RGB spalvų erdvėmis, tačiau yra ir problema dirbant su ja – reikia labai tiksliai išmanyti visus spalvų valdymo procesus, nes mažiausia klaida konvertuojant į kitas spalvų erdves arba spausdinant gali duoti labai netikėtus rezultatus, pavyzdžiui, jei ProPhoto RGB erdvės TIFas bus atidarytas standartinėje aRGB erdvėje (tai yra, faktiškai, jam bus priskirtas aRGB profilis).

Žinoma, visa tai įdomu, tačiau kaip gi yra su fotonuotraukomis, gaminamomis fotolaboratorijose tradiciniu procesu? Pabandykime panagrinėti...

Kodėl aš nebedarau fotonuotraukų „fotolabuose“?

Žinant visa tai, kas pateikta aukščiau, pasidarė įdomu, kokias nuotraukas spaudžia šiuolaikinės skaitmeninės fotolaboratorijos pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau vietinėje rinkoje internete nepavyko rasti beveik nieko, kas su kokia įranga (geriausiu atveju galima rasti įrangos firmos gamintojos pavadinimą) ir ant kokio popieriaus spaudžia fotonuotraukas. Apie tai, kaip įranga kalibruojama ir profiliuojama (ir ar tai daroma iš viso) informacijos paieškos metu nebuvo rasta jokios, jau nekalbant apie galimybę įsigyti skaitmeninių fotolaboratorijų profilius tiksliai fotonuotraukų korekcijai prieš spaudžiant. Tad tokios informacijos teko ieškoti internete pasaulyje ir nuotraukų gamybos įrangos gamintojų puslapiuose. Tai, ką radau, pateikiu žemiau. Visuose paveiksliukuose pavaizduoti gamut'ai prie vidutinio šviesumo (L=50) lygio, tai yra, didžiausi įmanomi. KODAK profiliai buvo rasti KODAK interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut volume dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.

KPMD II gamutai ant KODAK fotopopieriųKODAK Professional Digital Multiprinter (KPMD II) ir KODAK popieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Portra Endura (gamut volume (toliau visur trumpinama GV) – 769.474), tamsiai žalia – KODAK Supra EnduraHD (GV – 826.582), žydra – KODAK Supra EnduraSD (GV – 769.715), tamsiai mėlyna – KODAK Supra VC (GV – 959.002), geltona – Ultra EnduraV5 (GV – 1.011.064). Kartu pateikiu tris gamut'us palyginimui (čia ir toliau): rausva spalva – standartinė AdobeRGB, pilka – sRGB, balta – profesionalaus pigmentinio rašalinio spausdintuvo Canon iPF8100 gamutas ant ekonominės klasės HP Universal Semi-Glossy Photo Paper 190 g popieriaus (GV – 1.301.644).

FUJI Frontier Laser Printer gamutai ant KODAK fotopopieriųFUJI Frontier Laser Printer ir KODAK popieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 897.331), tamsiai žalia – KODAK Professional Supra Endura Paper (GV – 893.858), geltona – KODAK Professional Ultra Endura PaperV2 (GV – 1.029.060).

DURST Zeta ir NORITSU Pro spausdintuvų gamutai ant KODAK fotopopieriausDURST Zeta Laser Printer, NORITSU Pro Laser Lab'ai ir KODAK popierius
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šių skaitmeninių nuotraukų spausdintuvų ir KODAK Professional Supra Endura VC Digital Paper popieriaus gamut'ai: geltona – DURST Zeta Laser Printer (GV – 1.051.637), šviesiai žalia – NORITSU 31Pro Laser Lab (GV – 990.095), žydra – NORITSU 32Pro Laser Lab (GV – 1.147.303), tamsiai žalia – NORITSU 34Pro Laser Lab Printer (GV – 1.147.303).

KODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT Color Printer ir KODAK popieriaiKODAK DIGITAL SCIENCE LF CRT Color Printer ir KODAK fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio didelio formato skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 821.781), tamsiai žalia – KODAK Professional Supra EnduraHD Paper (GV – 873.837), žydra – KODAK Professional Supra EnduraSD Paper (GV – 818.950).

OCE Lightjet 5000 PrinterOĆE Lightjet 5000 Printer ir KODAK fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio fotonuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų fotopopierių gamut'ai: šviesiai žalia – KODAK Professional Portra Endura Paper (GV – 960.173), raudona – KODAK Professional Supra Endura Paper (GV – 990.833), tamsiai žalia – Kodak Professional Ultra Endura Paper (GV – 1.056.385) kreivės. Palyginimui įdėta ir KODAK Endura Clear Display Material galinio apšvietimo plėvelės (GV – net 1.618.194) geltona kreivė. Matome, kad šis įrenginys iš tiesų turi labai didelę spalvų aprėptį, tačiau ne ant fotopopieriaus, o permatomos plėvelės.

FUJI profiliai buvo rasti FUJIFILM Europe interneto svetainėje, o toliau pateiktos gamut'ų kreivės ir gamut volume dydžiai nustatyti būtent iš šių profilių.

FUJI Frontier Laser Printer ir FUJIFILM fotopopieriaiFUJI Frontier Laser Printer ir FUJIFILM fotopopieriai
Paveiksliuke dešinėje pateikiami šio skaitmeninio nuotraukų spausdintuvo ir atitinkamų popierių gamut'ai: geltona – FUJIFILM Crystal Archive Supreme Type ONE_v2 (GV – 872.643), šviesiai žalia – patobulintas antros kartos FUJIFILM Crystal Archive Supreme Type II_v2 (GV – 949.304), mėlyna – FUJIFILM Crystal Archive Type DP_v1 (GV – 952.388) ir rausva – patobulintas antros kartos FUJIFILM Crystal Archive Type DP-II_v2 (GV – 975.785) kreivės. Beje, įdomus faktas – patikrinęs savo turimas kiek seniau fotolaboratorijose gamintas nuotraukas ant FUJIFILM popierių aptikau, kad absoliuti dauguma iš jų atspausta ant Crystal Archive Supreme fotopopieriaus. Tai yra, ant vieno iš pigiausių ir paprasčiausių savo kokybiniais parametrais FUJIFILM fotopopieriaus...

FUJI DURST Large Format Printer ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II fotopopieriusFUJI DURST Large Format Printer ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II fotopopierius
Paveiksliuke dešinėje pateikiami FUJI Durst modelių didelio formato skaitmeninių nuotraukų spausdintuvų ir FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II popieriaus gamut'ai: šviesiai žalia – FUJI Durst Lambda (GV – 1.059.773), mėlyna – FUJI Durst Theta (GV – 1.057.976) ir geltona – FUJI Durst Epsilon/Theta 76 (GV – 1.075.387) kreivės. Kaip matome, šių tradicinio proceso fotospausdintuvų gamut'ai gana dideli lyginant su nedidelio formato mašinomis (gal dėl naudojamo kokybiško antros kartos fotopopieriaus), bet dar toli gražu nepasiekia šiuolaikinių profesionalių rašalinių fotospausdintuvų gamut'ų.

Toliau dar pateiksiu gamut'us keleto tikrų profilių, kuriuos siūlo įvairūs fotonuotraukų spausdintojai savo svetainėse. Šie profiliai generuojami profiliuojant konkrečias realiai dirbančias nuotraukų spausdinimo mašinas, tad turint juos galima labai tiksliai suderinti nuotraukų spalvas prieš nešant medžiagą fotonuotraukų spausdinimui. Kur galima, pateiksiu spausdinimo mašinos modelį ir naudojamą popierių.

KONICA QD-21 ir KONICA Impresa Premium popieriaiKONICA QD-21 ir KONICA Impresa Premium fotopopieriai Hanoveryje
Paveiksliuke dešinėje šio nuotraukų gamintojo Hanoveryje pateikiamų profilių gamut'ai – šviesiai žalia (glossy popierius, GV – 796.072) ir geltona (matte popierius, GV – 757.515) kreivės.



Keli realūs dirbančių mašinų profiliaiNORITSU 3411 Pro ir FUJI Crystal Archive popieriai Alhambroje
NORITSU 34 Pro ir nežinomas popierius Kalgaryje
FUJI Frontier ir KODAK popierius Varšuvoje
Paveiksliuke dešinėje šių nuotraukų gamintojų pateikiamų profilių gamut'ai: Alhambroje (2008.07.02 dienos) – mėlyna (glossy popierius, GV – 752.185) ir geltona (lustre popierius, GV – 758.872) kreivės, Kalgaryje (2008.05.07 dienos) – šviesiai melsva (glossy popierius, GV – 947.128) ir tamsiai violetinė (matte popierius, GV – 897.450) kreivės, Varšuvoje – šviesiai žalia (neįvardijamas KODAK glossy popierius, GV – 895.984) kreivė.

Tokių pavyzdžių būtų galima pateikti dar daugiau, bet iš esmės įsivaizduoti tradicinio proceso fotonuotraukų gamut'us bei padaryti išvadas pakanka ir pateiktų aukščiau paveiksliukų. Matome, kad visų įrangos ir fotopopierių gamintojų pasiekiami rezultatai šiuo aspektu yra daugiau ar mažiau panašūs ir pagrindiniais veiksniais, lemiančiais fotonuotraukų kokybę fotolaboratorijose, tampa griežtas technologinio proceso laikymasis ir spausdinimo mašinos operatoriaus kvalifikacija.

Apibendrinkime

1. Panašu, kad sRGB erdvės nuotraukų formato mitas, kaip geriausio buitinių nuotraukų gamyboje net tradicinio proceso fotolaboratorijose, sklaidosi. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad šia technologija ant paminėtų fotopopierių iš sRGB erdvės failų neįmanoma atspausti nei labai raudonų, nei labai mėlynų, nei labai žalių spalvų, kurios gali būti fiksuojamos skaitmeninio fotoaparato įranga fotografuojant. Tiesa, dėl skirtingų priežasčių: jei raudono spalvų diapazono – dėl proceso technologinių apribojimų (ant naudojamų fotolaboratorijose popierių tiesiog neatkuriamos sodrios raudonos spalvos), tai mėlynai-žalių – dėl pačio sRGB erdvės formato apribojimų: fotolaboratorijos atspausti galėtų (technologija leidžia), bet fotografuojant ir skaitmeninę nuotrauką konvertuojant į sRGB erdvę (ar tiesiog fotoaparate, ar vėliau iš RAW formato), sodrios žaliai-mėlynos spalvos, vaizdžiai sakant, tiesiog „nupjaunamos“ naudojant vieną kažkurį aukščiau minėtą transformacijos algoritmą, tai yra, jų lieka tik tiek, kiek „telpa“ sRGB erdvėje.  Tačiau sRGB formatas ir toliau lieka visiškai tinkamu talpinti fotonuotraukas internete, kur jos dažniausiai žiūrimos „standartiniuose“ monitoriuose. Beje, įdomu pažymėti, kad tradicinio proceso fotolaboratorijose (užtikrinančiose tinkamą spalvų valdymą) sRGB ir aRGB nuotraukos, turinčios raudonus tonus, turėtų atsispausti panašiai.

2. Bet kokiam spaudos procesui (ar tradicinei nuotraukų gamybai, ar profesionaliam spausdinimui rašalo fotospausdintuvu, ar ofsetinei spaudai) teoriškai nuotraukai reikėtų rinktis bent jau AdobeRGB spalvų erdvę. Taip pat labai svarbu pačiame spaudos procese nepažeisti technologinio proceso reikalavimų ir jokiu būdu nesumaišyti spalvų erdvių. Tačiau Lietuvoje didelė problema yra tame, kad šis reikalavimas gali būti sunkiai išpildomas vos ne visose fotolaboratorijose, kurios dažniausiai neturi profesionalaus personalo, suprantančio ir galinčio atlikti spalvų valdymą (pačios šiuolaikinės įrangos technologinės galimybės dažniausiai tai leidžia). Todėl prieš atiduodant spaudai į fotolaboratorijas ne sRGB spalvų erdvės failus, būtina įsitikinti, kad įrangos operatoriai tikrai žino, kas tai yra ir kuo skiriasi spalvų erdvės, kaip naudoti įterptus į failus spalvinių erdvių profilius ir ar tikrai turima laboratorijose įranga („fotolabai“) paruošta darbui su šiais profiliais. Kitaip galima gauti nenuspėjamus rezultatus, kai operatorius tiesiog ignoruos įterptus profilius, priskirs failui sRGB spalvų erdvę, „pakoreguos“ kaip jam atrodo geriau ir atspaus standartinę buitinės kokybės nuotrauką. Nežinant viso to, kas aprašyta straipsnyje aukščiau (ir jei vartotojui pakanka sRGB kokybės), į „fotolabus“ ir toliau patartina duoti sRGB erdvės failus, išvengiant galimų įrangos operatorių klaidų.

3. Panašu, kad tarp peržiūrėtų tradicinio proceso fotopopierių geriausius rezultatus šiuo aspektu (spalvų gausa) galima gauti ant FUJIFILM Crystal Archive Digital Paper Type DP-II ir KODAK Professional Ultra Endura fotopopierių, pačios spausdinimo mašinos įtaka yra mažesnė. Taip pat neatmestina, kad gali egzistuoti ir kitų fotopopierių, ant kurių spaudžiamų nuotraukų kokybė bus dar geresnė, bet geriausių fotopopierių paieška, kurios fotolaboratorijos juos naudoja Lietuvoje ir kiek tokios nuotraukos kainuotų rinkoje – tai ne šio straipsnio tema ir tikslas.

4. Atspaudžiamų spalvų aprėptimi (gamut volume) šiuolaikiniai pigmentiniai rašaliniai fotospausdintuvai jau gerokai aplenkė tradicinio proceso fotonuotraukų gamybos technologijas. Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, šiuo aspektu jų net neverta lyginti – didelio gamut'o profesionalios fotonuotraukos gali būti spaudžiamos tik rašalu. Jei norėtume lyginti šiomis dviejomis technologijomis pagamintas fotonuotraukas, dėmesį reikėtų kreipti į kitus aspektus, pavyzdžiui, kainą (mažų formatų nuotraukos pigesnės spaudžiant tradiciniu būdu „fotolabuose“, gal būt dėl plačiai naudojamų pigiausių fotopopierių ir pasiekiamų apyvartų, nors didelio formato fotonuotraukos, atvirkščiai, pigesnės spaudžiant rašaliniais fotospausdintuvais, greičiausiai dėl naudojamos įrangos kainų skirtumų ir nusidėvėjimo atskaitymų skaičiuojant savikainas), ilgaamžiškumą (paskutiniai tyrimai rodo, kad pigmentinių rašalo spausdintuvų, naudojančių šiuolaikinius profesionalius originalius Canon Lucia™, HP Vivera ar Epson UltraChrome™ K3 rašalus, fotonuotraukų ilgaamžiškumas nekeičiant spalvų saugioje aplinkoje ant kokybiško art popieriaus arba fotopopieriaus viršija šimtus metų), gradientų perteikimą ir pan. Galų gale, renkantis kuria technologija spausdinti nuotrauką, nemažą įtaką turi ir mąstymo inercija, kad fotonuotrauką gali atspausti tik „fotolabas“...


© Valdas Vilutis, 2008. Visos autorinės teisės saugomos įstatymų.
Norint perspausdinti ar kitaip viešai paskleisti bet kokią šio straipsnio informaciją, būtinas raštiškas išankstinis autorinių teisių savininko leidimas.