• Fine Art klasės giclée spaudinius
Atspaudus ant drobės
Meno kūrinių reprodukcijas
Fine Art spalvotas nuotraukas
Fine Art juodai baltas nuotraukas
Išskirtinius meninius fotoatvirukus
• Didelio formato fotonuotraukas
• Fotoafišas renginiams ir parodoms
• Didelio formato fotokalendorius
• Diplomus, apdovanojimo raštus
• Fotoįdėklus į CD/DVD dėklus
• Originalius dovanų kuponus
• Ekskliuzyvinius pakvietimus
• Ekskliuzyvines vizitines korteles
• Plakatus ir prezentacinę spaudą
• Posterius įvairioms konferencijoms
• Fotospaudą ant lipnaus vinilo
• Žemėlapius, planus, schemas
• kitus panašius spaudinius skaitmena
ĮSPĖJIMAS: Teikiamos tik spaudos paslaugos. Dėl profesionalaus drobės užtraukimo ant porėmio ar įrėminimo reikės kreiptis į rėminimo centrą ar galeriją.
STRAIPSNIAI ŠIAME TINKLAPYJE:
• Spalvų erdvės ir fotospauda
• Ką reikia žinoti apie monitorių kalibravimą
Giclée fotospauda – nepakartojama kokybė
Įvadas
Giclée spauda kaip atskira spausdinimo rūšis atsirado praėjusio šimtmečio 90-ųjų
metų pradžioje (tada buvo sukurti Scitex IRIS rašalo spausdintuvai). Ilgą laiką ji buvo
letargo stadijoje dėl didelių pradinių investicijų poreikio verslui
pradėti bei neištobulintų spalvų kontrolės technologijų, kuriomis ir
remiasi visa giclée spauda. Maždaug nuo 1999 metų padėtis pradėjo
keistis ir ši spausdinimo technologija pradėjo sparčiai vystytis.
Tačiau Lietuvoje visa, kas susiję su giclée, iki šiol yra paslaptinga terra incognita,
apie ją tėra girdėję pavieniai ypatingai aukštos kokybės spausdinimo
entuziastai. Tad šiame straipsnyje pabandysiu nors šiek tiek
praskleisti šį paslapties šydą.
Kas tai yra giclée?
Pats terminas giclée kilo iš prancūzų žodžio „le gicleur“, reiškiančio „purkšti“ (to spray).
Veiklose,
susijusiose su spausdinimu, fotografija ir daile, jis plačiausiai
naudojamas dviem reikšmėmis: 1) skaitmeninio atspaudo, dažniausiai
atspausdinto rašalų technologija, apibūdinimui (tiesiog sakoma giclée)
ir 2) taip vadinama originalaus meno kūrinio (pavyzdžiui, piešinio ar
paveikslo, sukurto tradiciniu būdu) identiška (arba labai panaši)
skaitmeninė kopija, atkurta rašalinio spausdinimo būdu. Būtent šia
prasme pirmą kartą terminą giclée 1991 m. panaudojo Jack Duganne,
apibūdindamas
spaudus, atspaustus IRIS rašalo spausdintuvais. Tad giclée yra
individualus didelio spalvų diapazono atspaudas, atspausdintas
ypatingai aukšta skiriamąja geba specialiu šiuolaikiniu rašalo
fotospausdintuvu, kuris yra nepalyginamai sudėtingesnis ir
kokybiškesnis už
mums visiems įprastus stalinius spausdintuvus.
Šiuo spausdinimo būdu galima spausdinti aukščiausios kokybės
atspaudus (tinkamus archyviniam saugojimui) ant įvairių medžiagų,
pavyzdžiui, ant matinių popierių bei drobių. Jie yra ilgalaikiai ir
neblunkantys, o tinkamai saugomos reprodukcijos išliks nepakitusios
kelioms žmonių kartoms. Atspaudų kokybė yra nepalyginamai geresnė nei
gaunama
tradiciniu ofsetinio spausdinimo būdu, o su skaitmeniniu spausdinimu
lazerinių miltelių (tonerių) metodais giclée net negalima lyginti.
Jeigu lygintume giclée su visa vaizduojamąja media, tai ji savo kokybe
užima tarpinę padėtį tarp originalaus meno kūrinio, atlikto žmogaus
ranka, ir nedidelių tiražų aukštos kokybės ofsetinės spaudos
reprodukcijų, atspausdintų heksachromo technologija. Tad jeigu šia
technologija spaudžiama reprodukcija, toks atspaudas bus labai artimas
originaliam meno kūriniui.
Įvairiuose šaltiniuose giclée gali būti apibūdinta šiek tiek skirtingais būdais, nei paminėjau aukščiau, bet visi jie pabrėžia tuos pačius pagrindinius reikalavimus šiai spausdinimo technologijai:
• Rašalinis fotospausdinimas aukščiausia įmanoma skiriamąja geba.
• Archyvinių pigmentinių rašalų (tai yra, atsparių blukimui) naudojimas.
• Fine art kategorijai priskirtų berūgščių ir neturinčių savo sudėtyje baliklių natūralių popierių arba drobių, taip pat aukštos kokybės fotopopieriaus, naudojimas.
• Visuose spaudos technologiniuose procesuose (skanavimas, fotografavimas, skaitmeninės informacijos apdorojimas ir pats spausdinimas) turi būti atliekama labai griežta ir tiksli spalvų kontrolė.
Kas pasikeitė maždaug 1999 metais?
Kaip jau buvo minėta, ši spaudos rūšis pradėjo sparčiau vystytis apie 1999 metus. Tačiau pirmieji kokybės standartus šio tipo didelio formato spausdinimui nustatė 2002 m. viduryje pradėti gaminti fotospausdintuvai EPSON Stylus Pro 7600 ir 9600. Iki tol vandens pagrindo rašalai (dye inks) negalėjo užtikrinti atspaudo ilgaamžiškumo (jie greitai bluko), o pigmentiniai rašalai (pigment inks) neturėjo reikiamo spalvų diapazono (gamut). Tuo metu pasirodę EPSON Ultrachrome pigmentiniai rašalai pirmieji užtikrino pakankamą atspaudo ilgaamžiškumą ir panašią į vandens bazės rašalų atkuriamų spalvų erdvę. Kartu su sukurtais spalvų kontrolės prietaisais ir programine įranga pagaliau pavyko užtikrinti, kad kiekvieną kartą atspausdinta reprodukcija būtų panaši į originalų meno kūrinį, todėl atradus aukštos skiriamosios gebos spausdinimo principus, buvo plačiai atvertos durys šiai spausdinimo technologijai.
Nors nuo to laiko jau prabėgo geri šeši metai, tačiau iki šiol
fotospausdintuvų, atitinkančių giclée spaudos reikalavimus, modelių yra
nedaug. Ilgai juos gamino vien tik Epson, tačiau pačioje 2006 m.
pabaigoje prie jų prisijungė dar dvi kompanijos: Hewlett-Packard ir
Canon. HP į rinką išleido savo Vivera, o Canon – Lucia pigmentinius
rašalus, ir spausdintuvus, dirbančius su šiais rašalais. Kad būtų
lengviau juos atskirti nuo spausdintuvų, pritaikytų kitoms spausdinimo
rinkoms (pavyzdžiui, brėžinių spausdinimui), visus juos,
egzistuojančius straipsnio publikavimo
dieną, galima išvardinti:
Epson 7600, 7800, 7880, 9600, 9800, 9880, 10600, 11880, HP Z3100, Canon
ipf8000, ipf9000, ipf6100, ipf8100 ir ipf9100. Iš jų geriausius
rezultatus gali pasiekti Epson 7880, 9880, 11880, HP Z3100, Canon ipf6100, Canon ipf8100 ir ipf9100.
Kiti, nors ir tinkami tam, spausdins šiek tiek žemesne kokybe dėl
senstelėjusių
technologinių sprendimų. Visai neseniai pranešta apie naujos kartos
Epson 7900 ir 9900 fotospausdintuvų išleidimą, tačiau jie pasaulio rinkose
pasirodys tik šių metų pabaigoje, o Lietuvoje kaip jau įprasta – dar
vėliau. HP ir Canon taip pat kuria naujus modelius, tačiau informacija
apie galimo išleidimo į rinką datas dar nepaskelbta. Visos kitos
galimos rašalinio principo spausdinimo technologijos (pavyzdžiui,
solventinė (solvent-based) ar aliejinė-sublimacinė (oil-based) spauda) kokybe pastariesiems prilygti negali ir giclée spaudoje šiuo metu nenaudojamos.
Ką galima spausdinti giclée spauda?
Giclée gali būti spausdinama ant įvairios medios, bet dažniausiai –
ant matinio ar blizgaus popieriaus arba drobės, kurie yra pagaminti
taip, kad patys nekistų ilgą laiką (pavyzdžiui, negelstų ar nerustų), o
patys atspaudai, kaip buvo minėta, atkurtų plačias
spalvų erdves. Dažniausiai spausdinama ant matinio popieriaus. Tokius
spaudus galima rėminti po stiklu ir išvengti šviesos atspindžių nuo
pačio spaudo, kuo ypač pasižymi blizgus ar kartais net satininis
fotopopierius. Giclée fotospauda ant drobės perteikia ir unikalų drobės
paviršių, tad šie spaudai beveik niekada nerėminami po stiklu. Jei
norite sužinoti daugiau apie pačią fotospaudą ant drobės, perskaitykite specialiai tam skirtą straipsnį, kurį galima rasti čia.
Įdomu, kad dailės kūrinių giclée reprodukcijos atrodo taip natūraliai, kad žmonės dažnai liečia vaizdą, norėdami pajausti teptuko brėžius! Modernus menas, klasikinė tapyba, piešiniai, litografija, iš principo, bet kuri dailės rūšis, gali būti tiksliai atkartota. Labai įdomias galimybes menininkams suteikia vėlesnis rankinis giclée atspaudų tobulinimas (pavyzdžiui, sidabriniais arba auksiniais dažais), leidžiantis sukurti tikrai unikalius meno kūrinius. Fotospaudos kokybė visiškai atitinka fotografijos standartus, tad giclée technologija galima atspausti ir idealią bet kokią spalvotą ar juodai baltą fotografiją (pastarosioms neseniai sukurti specialūs BARYTA tipo popieriai, visiškai primenantys senąjį sidabro technologijos juodai baltų fotonuotraukų popierių).
Žinoma, giclée fotospauda neapsiriboja fotografijomis ir meno
kūrinių reprodukcijomis. Technologiją galima naudoti ir standartinei
produkcijai spausti: plakatams, atvirukams, lankstukams,
prezentacijoms, skelbimams, fototapetams, galinio ir priekinio
apšvietimo panelėms šviesos dėžėse, limpančiai produkcijai ant vinilo,
audiniams bei vėliavoms, ir pan. Gaunami fotoatspaudai bus nepalyginamai geresni
nei dabar Lietuvoje paplitusi pigios eko-solventinės technologijos
spauda, tad pirkėjas turi gerą alternatyvą: pigi chaltūra ar brangesnė,
bet kokybiškesnė fotospauda.
Skaitmeniniai duomenys
Kaip buvo minėta, giclée technologija leidžia
atspausdinti meno kūrinių reprodukcijas. Bet prieš spausdinant
originalas turi būti paverstas į skaitmeninį formatą. Jeigu kūrinys ne
didesnis nei A3 formato – naudojami aukštos kokybės profiliuoti
skaneriai, skanuojantys ypatingai tikslias originalo spalvas. Didesnius
originalus kartais galima sudurti iš kelių skanavimo dalių, tačiau taip
daroma retai. Anksčiau tokiais atvejais buvo dirbama klasikiniu metodu
– fotografuojama į aukštos kokybės skaidrę, kuri po to skanuojama
didelės skiriamosios gebos skaneriu. Dabar fotografuojama
skaitmeniniais fotoaparatais, tačiau tam, kad gautos spalvos būtų
tikslios, prieš tai kameroms turi būti sukurti tikslūs spalvų profiliai.
Kodėl svarbi spalvų kontrolė?
Beveik kiekvienas iš jūsų, kas bandė spausdinti paprastu rašaliniu spausdintuvu, patyrė, kad spaudai neatitinka to, ką
matote
ekrane. Jei spausdinate ant dviejų skirtingo popieriaus rūšių,
rezultatas gali skirtis labai stipriai. Tad giclée spaudos
technologijose kertinę vietą užima spalvų kontrolė. Ji išsprendžia šias
problemas ir užtikrina, kad net meno kūrinio reprodukcija bus labai
artima originalui ir atitiks tai, kas bus rodoma monitoriuje. Tad jeigu
kam nors kiltų minčių apie tokį spausdinimą pačiam, įvertinkite tai,
kad vien profesionalus fotospausdintuvas be labai tikslios spalvų kontrolės – tai dar
toli gražu ne giclée spauda. Tokią kontrolę gali užtikrinti tik spausdintojas, labai
gerai susipažinęs su fizikos spalvų teorija ir spalvų kontrolės technologijomis
programose, valdančiose patį spausdinimo procesą.
Meninis art popierius ir drobės
Giclée reprodukcijos ir fotografijos tradiciškai dažniausiai
spausdinamos ant specialių matinių popierių, užtikrinančių, kad
fotoatspaudas išliks nepakitęs (neišblukęs) labai ilgai. Tokie
natūralūs popieriai yra berūgščiai, tai yra, arba jie gaminami
nenaudojant rūgščių popieriaus išbalinimui arba rūgštys gamybos procese
iš jų visiškai pašalinamos. Rezultate gaunamas nautralaus pH 6,5-7,5
popierius, nereaguojantis su pigmentu. Be to, ir popieriuje, ir rašalą
priimančiame vandeniui atspariame sluoksnyje tradiciškai nebūna optinių
baliklių, todėl jis dažniausiai atrodo gelsvo atspalvio (ypač jei
palyginsime tokį popierių su standartiniais smarkiai balintais
popieriais (ir dėl to – gan trumpaamžiais), naudojamais kontorose ir
buityje paprastam spausdinimui spausdintuvais), kartu
užtikrindamas ypatingai ryškias fotoatspaudo spalvas (popieriai ir
drobės su optiniais balikliais yra daug baltesni, tačiau laikui bėgant
dėl baliklių irimo medžiagoje ir jų reakcijos su pigmentu gali šiek
tiek keistis tikslios reprodukcijos spalvos).
Deja, šiuo metu Lietuvos rinkoje rasti kokybiško art popieriaus praktiškai neįmanoma ir net pagal išankstinius užsakymus jų beveik niekas neatveža. Garsiausia pasaulyje tokių popierių gamintoja yra Europoje įsikūrusi ir dirbanti nuo 1584 metų Hahnemühle FineArt GmbH. Tačiau daugiausia kompanijų, gaminančių tokius popierius, yra Šiaurės Amerikoje, ten ir pati giclée fotospauda daug plačiau paplitusi nei Europoje.
Atspaudų saugojimas
Ar tai būtų drobė, ar meno kūrinio reprodukcija, paveikslas, įrėminta fotografija ar tiesiog plakatas – visus juos patartina saugoti taip, kad būtų sumažintas pavojingų veiksnių poveikis fotospaudui. Pavojingiausiais laikomi ultravioletiniai spinduliai, šiluma, drėgmė ir atmosferos ozonas. Tad rekomenduojama jų nekabinti ten, kur juos apšvies tiesioginiai saulės spinduliai, virš šilumos šaltinių (pavyzdžiui, šildymo radiatorių), prausyklose ir voniose. Šiems veiksniams labiau atsparūs aukščiau rekomenduotų šiuolaikinių fotospausdintuvų, naudojančių naujos kartos pigmentinius rašalus, atspaudai, tačiau visada rekomenduojama imtis tam tikrų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, spaudus rėminti po ultravioleto ir ozono nepraleidžiančiu stiklu arba juos nulakuoti apsauginiu laku.Pabandom apibendrinti – kam gi įdomi giclée technologija?
Giclée fotospauda turėtų būti įdomi visiems, kam reikia ypatingai
aukštos kokybės spaudinių. Tačiau yra dvi grupės žmonių, kuriuos ji
turėtų ypač dominti. Tai menininkai-dailininkai-dizaineriai ir
fotografai.Dailininkas, dirbdamas valandų valandas, gali nupiešti paveikslą ar
akvarelę, pastelę ar grafinį darbą. Tai bus unikalus meno kūrinys. Bet
jis bus tik vienas! Jį pardavęs, menininkas jo nebeturės. O ar ne
geriau jų turėti
dešimt ar dvidešimt? Pardavęs originalą, tokias tikslias kūrinio
reprodukcijas dailininkas, kaip kūrinio autorius, turi teisę laisvai
eksponuoti parodose, dovanoti, pardavinėti ar kitaip platinti. Žinoma,
reprodukcija yra reprodukcija, tad ir jos kaina, jei ją lyginti su
originalo kaina, bus įkandama daugeliui žmonių. Tačiau ji vizualiai
nesiskirs (arba skirsis labai mažai) nuo originalo, nebluks laikui
bėgant ir po daugybės metų atrodys taip, kaip ir originalas. Be to,
menininkui dabar nebereikia iš karto spausdinti šimtus reprodukcijų
(kaip būna ofseto spaudos atveju), jų galima atspausdinti bet kada, kai
tik prireikia ir lygiai taip pat, kaip ir praeitą kartą. Kad visa tai
būtų įmanoma, prieš parduodamas originalądailininkas, remdamasis giclée
technologijomis, tiesiog turi pasidaryti tikslias meno kūrinių
skaitmenines kopijas.
Kiekvienas fotografas savo archyvuose turi užfiksavęs daugybę unikalių akimirkų. Tad dabar jau galima jas atvaizduoti ne tik fotonuotraukose,pagamintose tradiciniais būdais fotosalonuose pasenusiomis technologijomis, kiekvieną kartą abejojant ar pavyks gauti taip, kaip turi būti. Giclée fotospauda, tiksliai kontroliuojant spalvas, gali atspausti fantastiškos kokybės spalvotas ir juodai baltas fotonuotraukas ir ant itin kokybiškų fotopopierių, ir ant unikalių daugelio rūšių art popierių, ir ant drobių. Ir nepalyginamai geriau nei „fotolabuose“...
© Valdas Vilutis, 2008. Visos autorinės teisės saugomos įstatymų.
Norint perspausdinti ar kitaip viešai paskleisti bet kokią šio straipsnio informaciją, būtinas raštiškas išankstinis autorinių teisių savininko leidimas.